Polistirenas EPS – savybės, paskirtis

Koks teisingas pavadinimas? Polistirolas, putų polistirolas, polistirenas ar polistireninis putplastis?

Iš tiesų visi pavadinimai reiškia tą pačią termoizoliacinę medžiagą. Šios medžiagos pavadinimas keitėsi ir buvo naudojami skirtingi pavadinimai. kol kalbininkai sutarė ir pasiūlė naudoti vieną pavadinimą – polistireninis putplastis.  https://vlkk.lt/konsultacijos/2296-polistirenas

Prie pavadinimo dar reikia atsiminti ir tarptautinį žymėjimą EPS – tai sutrumpintas pavadinimas iš anglu kalbos – Expanded Polystyrene.

Sudėtis, gamybos procesas

            Polistireninis putplastis – tai medžiaga, efektyviai izoliuojanti šilumą ir yra sukurta vokiečių mokslininkų Vokietijos kompanijoje „BASF“. Jos angliškas pavadinimas – Expanded Polystyrene trumpinant žymima – EPS. Polistireninį putplastį sudaro oras 98 %, uždarytas į nedidelio skersmens stireno (sudaro tik 2 %) kapsules (dar vartojamos sąvokos – granulės, akelės, poros ir t.t.). Nuo to laiko EPS nuolat tobulinamas, tačiau oro ir plastiko santykis nesikeičia.

Oras yra uždaromas į uždaras 0,2–0, 5 mm skersmens granules, kurių sienelių storis siekia 0,001 mm. Kadangi oras yra blogas šilumos laidininkas, todėl jis garantuoja puikias polistireninio putplasčio termoizoliacines savybes. Oras iš uždarų granulių nesisklaido, todėl termozioliacinis poveikis išlieka pastovus. Bazinė polistireno medžiaga yra stirolas. Polimerizacijos metu stirolo molekulės jungiasi viena su kita į grandines. Polimerizacijoje dalyvaujant pentanui, gaunama plėtriojo polistireno medžiaga. Ir stirolas, ir pentanas yra angliavandeniliai. Plėtrusis polistirenas aprūpinamas degumą slopinančiu priedu.

Pirmiausia iš naftos produktų pagaminama organinė medžiaga EPS granulės. Pagrindinė sudėtinė dalis yra stirenas, neprisotintasis aromatinis angliavandenilis. Stirenas – natūrali medžiaga, jo yra akmens anglies dervos sudėtyje, nedideliais kiekiais randamas net maisto produktuose – vaisiuose, daržovėse, riešutuose, gėrimuose, mėsoje. Šiandien stirolas taip pat išgaunamas iš naftos. Stirolas plačiai naudojamas gumos, plastiko, stiklo pluošto, vamzdžių, automobilių detalių, maisto talpų ir t.t. gamyboje. Kad EPS granulės išsiplėstų, naudojamas pentanas. Pentanas yra besplavis, labai lakus, vandenyje beveik netirpus skystis, kurio virimo temperatūra yra 30 laipsnių C. Pentanas yra sudėtinė naftos dalis, tačiau susidaro ir žmogaus bei gyvūnų organizmuose per natūralius biocheminius procesus ir patenka į atmosferą su iškvepiamu oru. Vartotojus pasiekiančiame polistireniniame putplastyje pentano nebėra. Gaminant EPS žaliavą, pridedama ugnį slopinančių priedų, dažniausiai tai – heksabromciklododekanas, kuris netirpsta vandenyje, atsparus hidrolizei. Polistireniniame putplastyje šios medžiagos yra nedaug, ji patikimai paskirstyta polimeriniame karkase tarp polimerinių grandinių, todėl galimybės patekti į aplinką nėra.

     Polistireninio puplasčio lakštų gamybos prosesas:

1. Granulių išpūtimas – vandens garais šildant EPS žaliavą, iš jos išsiskiria pentanas, kuris plėsdamasis suformuoja poras. Granulės padidėja iki 50 kartų.
2. Granulių brandinimas – granulėms džiūvant, pentanas garuoja, poros užsipildo oru.
3. EPS bloko formavimas – subertos į gamybos formas ir veikiamos vandens garų, granulės plečiasi, sukimba ir suformuoja polistireninio putplasčio bloką.
4. EPS lakštų formavimas – pagaminti blokai reikiamą laiką sandėliuojami, vėliau supjaustomi į lakštus. Gali būti gaminami ir kitų įvairių formų gaminiai išorės ar vidaus dekoravimui.

Polistireninio putplasčio gamintojai Lietuvoje savo gaminiams papildomai naudoja skirtingus pavadinimus, pavyzdžiui: šiloporas, izoporas, termoporas ir t.t., o Europos gamintojai naudoja dar daugiau pavadinimų, pavyzdžiui: sonarol, dalmantin, enerpol, swisspor ir t.t.

Statyboje dabar plačiai naudojamas ir naujos kartos pilkasis polistireninis putplastis, sutrumpintai žymimas EPS N (neoporas). Gamybos procese žaliavos granulėse yra įterptos infraraudonuosius spindulius sugeriančios ir refleksuojančios medžiagos (grafito dalelių), kurios suteikia daugiau nei 20% geresnių šilumos izoliacinių savybių negu to paties tankio baltasis polistireninis putplastis. Nuo kitų polistireninių putplasčių skiriasi tuo, kad jame yra graffito priedų, skirtų šilumos pralaidumui sumažinti. Pažymėtina, kad visos kitos savybės (atsparumas gniuždymui, lenkimui, įgeriamumas, degumas ir kitos.) yra tokios pat kaip ir baltojo polistireno. Pilkojo polistireninio putplasčio degumo rodikliai yra tokie patys kaip baltojo.

Pilkasis polistireninis putplastis (neoporas), ilgesnį laiką veikiamas tiesioginių saulės spindulių, gali įkaisti ir deformuotis – todėl reikia vengti tiesioginio saulės spindulių poveikio. Polistireninio putplasčio paudojimo neriboja jokia žemutinė temperatūra. Ilgesnį laiką veikiama 100°C ir aukštesnės temperatūros, ji ima minkštėti, trauktis ir galiausiai lydytis.

Polistireninis putplastis naudojamas visų rūšių gyvenamuosiuose, viešosios paskirties, pramoniniuose ir kituose pastatuose. Tinka naudoti naujų ir modernizuojamų pastatų išorinėms atitvaroms bei visoms kitoms konstrukcijoms šiltinti, sandarinti, oro ir mechaniniam (smūgio) garsui slopinti. Polistireninis putplastis per visą eksploatacijos laikotarpį praktiškai nekeičia savo savybių. Polistirenas yra lengvas, dėl to neturi reikšmingos įtakos laikančiųjų konstrukcijų ir jų pamatų apkrovoms. Naudojant polistireninį putplastį, galima labai pagerinti žmonių gyvenimo aplinką, efektyviai taupyti šilumos energiją, prailginti pastatų eksploatacijos trukmę.

Poveikis sveikatai.

Polistireninis putplastis nekenksmingas žmonių sveikatai – tai inertiška, nenuodinga medžiaga neturinti žmonių sveikatai kenksmingų medžiagų. Polistireniniame putplastyje nėra kvėpavimo organams pavojingo plaušo. Polistireninio putplasčio gaminius montuojantiems darbuotojams nereikia sveikatos apsaugos priemonių (respiratorių, pirštinių), nes šie gaminiai yra nedirginantys ir netoksiški.

Šilumos laidumas

Viena iš pagrindinių savybių yra šilumos laidumo koeficientas, kuris žymimas – λ ir matavimo vienetai yra – W/(m·K). Šiluminis laidumas – tai medžiagos savybė praleisti šilumą. Kuo mažesnė λ vertė, tuo geresnėmis izoliacinėmis savybėmis pasižymi medžiaga. Polistireninis putplastis yra sudarytas iš mažo skersmens sandarių kapsulių, kuriose yra 2% organinio stireno ir 98% oro. Jeigu imti tik sandariai užsandarinto oro šilumos laidumo koeficientą tai būtų λ=0,025 W/(m·K). Polistireninio putplačio šilumos laidumo koeficientas svyruoja ir priklausomai nuo kitų savybių gali būti λ=0,028–0,043 W/(m·K). Kadangi polistireninis putplastis yra labai sandarus, todėl yra suvaržytas vandens ir teršalų prasiskverbimas į polistireną – tai ypač reikšminga savybė, siekiant efektyviai ir patikimai izoliuoti šilumą. Vanduo labai blogina polistireno šilumos laidumo koeficientą, nes vandens koeficientas yra λ=0,6 W/(m·K) (tai 24 kartus didesnis nei oro). Dėl išvardintų savybių polistireniniame putplastyje nesusidaro ledo, kurio koeficientas net λ=2,5 W/(m·K) (tai 100 kartų didesnis nei oro). Kiekvienas polistireno EPS gamintojas deklaruoja šilumos laidumo dydį, taip pat ir kitas technines charakteristikas.

Sandarumas, vandens įmirkis

Polistireninio putplasčio ilgalaikis įmirkis, kai putplastis yra  visiškai panardinamas į vandenį ir jame išlaikomas 28 paras, nesiekia net 3% tūrio. Tik nedidelis vandens kiekis gali įsiskverbti mikroskopiniais kanalėliais tarp susilydžiusių granulių. Vandens įmirkis tik labia mažai pakeičia polistireninio putplasčio termoizoliacines savybes. Todėl polistireninio putplasčio sandarumas turi ypač teigiamą reikšmę šiltinant akytąsias išorines atitvaras (keramzitbetonio blokelių, dujų silikato ir kt.). Akytosios atitvaros, apšiltintos polistireniniu putplasčiu, tampa sandariomis, į jas nepatenka teršalų ir neperpučia vėjai. Kartu šiltinimo sistema su polistireniniu putplasčiu, kaip ir medinės atitvaros, leidžia pašalinti iš pastato orinį drėgnį.

Mechaninės savybės

Polistireninis putplastis yra labai lengva medžiaga, tankis būna 10–35 kg/m³. Šiltinimo sistema su polistireniniu putplasčiu nesudaro pastato konstrukcijoms didesnės papildomos apkrovos. Polistireninis putplastis EPS yra atsparus gniuždymui, lenkimui ir smūgiams. Polistireno plokštės gali būti naudojamos grindims, plokštiesiems stogams, pamatams, kur pasireiškia gniuždomoji apkrova. Be abejo, geros EPS stiprio savybės leidžia jį panaudoti cokoliams ir fasadams termoizoliuoti. Didelis polistireno privalumas yra statmenas paviršiui stipris tempiant. Kai polistirenas yra slegiamas, tai jis išlieka lygus, nesusidaro duobių, o tai ypač svarbi savybė įrengiant plokščiuosius stogus. Šios mechaninio stiprio savybės išlieka stabilios visa polistireninio putplasčio eksploatavimo normaliomis sąlygomis laikotarpį.

Polistireninio putplasčio gaminiai į tipus skirstomi pagal jų stiprį gniuždant, kai gaminys yra deformuotas 10 % nuo gniuždymo apkrovos, ir stiprį lenkiant. Polistireninio putplasčio klasifikavimui tankis neturi reikšmės. Polistireninio putplasčio pagrindiniai duomenys:

Polistireninio putplasčio tipas	Deklaruojamas šilumos laidumas λD, W/(m·K)	Gniuždymo įtempis su 10 % deformacija nuo gniuždymo apkrovos, kPa	Stipris lenkiant, kPa
EPS 50	≤0,043	≥50	≥75
EPS 70 EPS 70N (pilkas)	≤0,039 ≤0,032	≥70	≥115
EPS 80 EPS 80N (pilkas)	≤0,037 ≤0,031	≥80	≥125
EPS 100 EPS 100N (pilkas)	≤0,035 ≤0,031	≥100	≥150
EPS 150	≤0,035	≥150	≥200
EPS 200	≤0,034	≥200	≥250
EPS T	≤0,043

Pastabos: šilumos laidumo koeficientas λ_D gali turėti paklaidą priklausomai nuo gamintojo gaminamo polistireno

 

Atsparumas cheminėms medžiagoms

Polistireninis putplastis yra atsparus daugelio cheminių medžiagų poveikiui.

Yra atsparus (ilgą laiką veikiamas EPS nesuyra): vanduo, jūros vanduo, druskų skiediniai, kalkės, cementas, gipsas, anhidridas, natrio ir kalio šarmai, gesintosios kalkės, amoniako skiedinys, muilas, skalbimo priemonės, rūgštis – iki 35 % druskos rūgštis, iki 50 % azoto rūgštis, iki 50 % sieros rūgštis; silpnos pieno ir anglies rūgštys, pelkių vanduo; druskos, trąšos, karštas bitumas be skiediklių, šalti adheziniai bituminiai klijai, silikoninė alyva, metilo ir etilo spiritas.

Yra palyginti atsparus (esant ilgalaikiam medžiagų poveikiui EPS gali deformuotis arba net irti): šaltas bitumas ir bituminis glaistas su skiedikliais, parafininė alyva, vazelinas, dyzelininė alyva.

Yra neatsparus (nurodytų medžiagų veikiamas EPS stipriai deformuojasi arba visiškai suyra): organiniai skiedikliai: acetonas, acto esencija, benzolas, terpentinas ir kt., karbiuratoriniai degalai: normalus ir
superbenzinas, karbiuratoriniams ir dyzeliniams degalams, degutui, degutiniam tepalui, cikloheksanui, vaitspiritui.

Ekologiškumas

Polistireninis putplastis yra nekenksmingas aplinkai, vandenyje netirpsta, neišskiria medžiagų, galinčių užteršti gruntinį vandenį, nepūva ir neyra, todėl jokiomis kenksmingomis medžiagomis neužteršia aplinkos. Polistireninis putplastis yra švarus, sveikatai nekenksmingas, su juo malonu ir patogu dirbti. Polistireniniame putplastyje nėra formaldehido. Dirbant su EPS, nereikia jokių specialių asmeninės saugos priemonių. Gaminant polistireninį putplastį, anglies dioksido kiekis, išsiskiriantis į aplinką, yra nedidelis. Polistireninio putplasčio gamybai suvartojamos energijos sąnaudos yra labai mažos, palyginti su energijos sąnaudomis kitų termoizoliacinių medžiagų gamybai. Šiukšlių deginimo įrenginiuose polistireninis putplastis visiškai sudega virsdamas anglies dioksidu ir vandeniu. Polistireninis putplastis nėra pelėsinių grybų (mikromicetų) maitinimosi terpė, juo neminta jokie gyvi organizmai. Siekiant išvengti graužikų landų šiltinimo sistemose, jas reikia įrengti taip, kad graužikai ten nepatektų.

Ilgaamžiškumas

Polistireninis putplastis šiltinimo sistemose nepūva, nedūlėja, nekeičia savo tūrio, nesensta, termoizoliacines, mechanines bei kitas savybes išlaiko per visą pastato eksploatavimo laiką. Atlikti tyrimai parodė, kad eksploatuojamoje tinkuotoje šiltinimo sistemoje ir po daug metų polistireniniame putplastyje esminių pokyčių neįvyko.

Saulės spinduliavimo poveikis – ilgiau veikiamas tiesioginių ultravioletinių spindulių, polistireninis putplastis pagelsta ir darosi trapus, o tada dėl lietaus ir vėjo gali prasidėti erozija. Nuo saulės apsaugo dažymas, tinkavimas, laminavimas ir panašiai. Pastato viduje ultravioletinis spinduliavimas toks menkas, kad polistirenui nedaro jokio poveikio.

Degumas

Polistireninis putplastis veikiamas didesnės negu 100°C temperatūros, ima minkštėti, trauktis ir galiausiai lydytis. Bandymai rodo, kad polistireninio putplasčio su degumą slopinančiais priedais degumo temperatūra yra 374°C. Žemiau šios temperatūros degios dujos iš besilydančio polistireninio putplasčio nesusidaro. Terminio irimo produktai užsidega tik tiesiogiai susilietę su paviršiais ar erdvėmis, kurių temperatūra yra 450–500°C. Polistireninis putplastis savaime neužsidega esant žemesnei negu 450°C temperatūrai.

Polistireninis putplastis su degumą slopinančiais priedais dega tik netarpiškai veikiamas ugnies. Pašalinus liepsnos šaltinį, polistireninis putplastis liaujasi degęs, nebūna nei rusenimo, nei smilkimo, tai yra savarankiškai degti pavyzdžiui, kaip medis negali. Dar pavyzdžiui statybose atliekant metalo pjaustymo ar virinimo darbus, polistireninį putplastį galimas tik apgadinti aplydant.

Polistireninis putplastis, kaip ir kitos šiltinimo medžiagos, atitvarų šiltinimo sistemose visada yra dengiamas dažniausiai nedegiosiomis medžiagomis. Neuždengtos šiltinimo sistemos neegzistuoja. Bandymais patvirtinta, kad polistireninio putplasčio pagrindu sukurtos kompozitinės termoizoliacinės sistemos, kaip galutiniai statybos produktai, pagal degumą priskiriami tokioms pat klasėms kaip ir kitų plačiai naudojamų termoizoliacinių medžiagų pagrindu sukurtos sienų šiltinimo sistemos ir atitinka B-s1, d0 degumo klasės reikalavimus.

Teisingai naudojant polistireninį putplastį, įrengiama gaisriniu požiūriu saugi sistema, atitinkanti teisės aktų nustatytus gaisrinius reikalavimus. Remiantis LR reikalavimais pagal galutinio panaudojimo principą, vertinamas ne atskirų sistemos elementų, o visos termoizoliacinės sistemos degumas. Kilus gaisrui, iš polistireninio putplasčio išeina oras, medžiaga susitraukia, padidėja šilumos laidumas pastato atitvarose. Dėl to patalpoje susidaro žemesnė temperatūra, pastatų laikančiosios konstrukcijos bei atitvaros gaisro metu yra mažiau pažeidžiamos, greičiau atvėsta, padaroma mažesnė gaisro žala, t. y. jos ilgiau išlaiko savo savybes, tinkamas eksploatacijai, ilgiau nesuyra. Tai labai reikšmingas polistireninio putplasčio privalumas kilus gaisrui, kuris retai vertinamas.

Perdirbimas

Polistireninis putplastis gali būti lengvai perdirbamas net iki septynių kartų ir neabejotinai tinka pakartotiniam naudojimui. Susmulkintų polistireninio putplasčio atraižų ir atliekų granulės naudotinos ir kitų statybinių gaminių gamyboje kaip lengvas užpildas, pavyzdžiui betono gamyboje.

Polistireninio putplasčio įmonės Lietuvoje siekia gaminti polistireninį putplastį be atraižų ir atliekų. Tačiau jų neišvengiamai susidaro, ypač atliekant statinių šiltinimo arba jų griovimo darbus, organizuojamas jų perdirbimas ir pakartotinis naudojimas.

Polistireninio putplasčio atraižų ir atliekų perdirbimą, atlieka gamintojai arba specializuotos atliekų perdirbimo įmonės.

 

Paskirtis pagal atitvaras

Atitvaros ir joms šiltinti naudotinas polistireninis putplastis

Polistireninis putplastis tinka visų rūšių gyvenamiesiems, viešosios paskirties ir gamybiniams pastatams šiltinti. Pateikiami sprendiniai, skirti pamatams, rūsių išorinėms sienoms, cokoliams, antžeminėms sienoms, plokštiesiems ir šlaitiniams stogams bei grindims šiltinti. Atitvarų šiltinimo sistemos pritaikytos nevėdinamoms sienoms.

Atitvaros ir joms šiltinti naudotinas polistireninis putplastis:

Atitvaros	Atitvarų apibūdinimas	Rekomenduotinas polistireninio putplasčio tipas
Pamatai, rostverkai, cokoliai, rūsių išorinės sienos	Horizontalioji šilumos izoliacija po pamatais	EPS 100, EPS 100N, EPS 150, EPS200
	Vertikalioji šilumos izoliacija. Pamatai, rostverkai, rūsių išorinės sienos, cokoliai. Apkrova, veikianti šilumos izoliaciją, vidutinė.	EPS 100, EPS100N
	Vertikalioji šilumos izoliacija. Pamatai, rostverkai, rūsių išorinės sienos, cokoliai. Apkrova, veikianti šilumos izoliaciją, didelė (transporto priemonės, sandėliavimo aikštelės ir pan.).	EPS 150 (*1)
Išorinės sienos	Tinkuojama sudėtinė termoizoliacinė sistema (*2).	EPS 70, EPS 70N
	Vėdinama termoizoliacinė sistema.
	Šilumos izoliacija išorinės sienos viduje.
	Šilumos izoliacija patalpoje (išorinė siena apšiltinta iš vidaus).
	Šilumos izoliacija karkasinėje išorinėje sienoje.	EPS 50, EPS 70, EPS 70N
Stogai	Šlaitinis stogas su šilumos izoliacija virš gegnių arba kitokių laikančiųjų konstrukcijų. Virš šilumos izoliacijos standi arba kieta danga (čerpės, profiliuotoji skarda ir pan.).	EPS 80, EPS 80N
	Šlaitinis stogas su šilumos izoliacija tarp gegnių.	EPS 50, EPS 70, EPS 70N
	Šlaitinis stogas su šilumos izoliacija po gegnėmis. Stogas šiltinamas patalpoje.	EPS 70, EPS 70N
	Plokščiasis stogas, apšiltintas vienu polistireninio putplasčio sluoksniu.	EPS 80, EPS 80N, EPS 100, EPS 100N
	Plokščiasis stogas apšiltintas dviem sluoksniais. Viršutinis sluoksnis BROOF(t1) degumo klasei užtikrinti. Apatinis sluoksnis reikiamai šiluminei varžai užtikrinti ir esant reikalui, formuoti nuolydį.	EPS 80, EPS 80N, EPS 100, EPS 100N
Grindys	Grindys virš grunto su šilumos izoliacija po armuotojo betono sluoksniu, apkrova į grindų paviršių vidutinė (gyvenamuosiuose, administraciniuose, poilsio ir pan. pastatuose).	EPS 70, EPS 70N
	Grindys virš grunto su šilumos izoliacija po armuotojo betono sluoksniu, apkrova į grindų paviršių didelė (salėse, kavinėse, restoranuose ir pan.).	EPS 100, EPS 100N
	Grindys virš grunto su šilumos izoliacija po armuotojo betono sluoksniu, apkrova į grindų paviršių ypač didelė (knygų saugyklose, archyvuose, pramonės įmonėse, automobilių aikštelėse, baseinuose ir pan.).	EPS 200
	Šildomosios grindys gyvenamuosiuose ir viešosios paskirties pastatuose.	EPS 80, EPS 80N
	Grindys šaldytuvuose, vaisių, daržovių, mėsos ir kitų maisto produktų saugyklose.	EPS 200
	Grindys su šilumos izoliacija tarp medinių gulekšnių.	EPS 50
	Perdanga virš atvirų ertmių arba nešildomų patalpų, kai šilumos izoliacija išorėje po perdanga.	EPS 70, EPS 70N
	Grindys su šilumos izoliacija po armuotojo betono sluoksniu ant perdangos virš triukšmingos aplinkos	EPS 80
		EPS T
Grindys su smūgio garso ir termoizoliacija (*3)	Gyvenamosios patalpos (*4).	EPS T
	Mokyklos, restoranai, kino teatrai, bažnyčios, gyvenamųjų namų laiptai, balkonai (*5).
	Parodų salės, koncertų ir sporto salės, prekybos patalpos (*6).

Pastabos:

*1   Kai šiltinimo sistema įgilinama žemiau nuogrindos daugiau kaip 3 m, tada naudojamas EPS 200.

*2   Statmenas paviršiui tempiamo stipris TR ≥ 100 kPa.

*3   EPS T gali būti naudojamas tiek atskirai, tiek komponuojamas kartu su atitinkamais kitais EPS tipais geresniam termoizoliaciniam efektui pasiekti.

*4   Rekomenduojamas ribinis spūdumo lygis CP5.

*5   Rekomenduojamas ribinis spūdumo lygis CP3.

*6   Rekomenduojamas ribinis spūdumo lygis CP2.

 

Atitvarų šilumines savybės

Atitvarų šilumines savybes apibūdina šilumos perdavimo koeficientas U (W/(m²·K) – kuris parodo išeinančios šilumos kiekį W pro atitvaros 1m² per 1h, kai išorės ir vidaus temperatūrų skirtumai yra 1K arba 1°C. Kuo šis koeficientas mažesnis, tuo pastatuose yra mažesni šilumos nuostoliai, mažiau reikia šilumos energijos pastatams šildyti, mažiau sudeginama kuro, mažiau išmetama į atmosferą teršalų, sukeliančių šiltnamio efektą, pigesnė pastatų eksploatacija ir t.t.

Atitvarų šilumos perdavimo koeficiento U vertė yra susieta su šilumos izoliacijos – polistireninio putplasčio – šilumos laidumo koeficientu λ∙W/(mK) ir polistireninio putplasčio storiu. Polistireninio putplasčio šilumos laidumo koeficientą λ deklaruoja gamintojai. Polistireninio putplasčio storis apskaičiuojamas, įvertinant šilumos laidumo koeficiento λ vertę ir polistireninio putplasčio eksploatacinę būseną. Šilumos perdavimo koeficiento U vertė tampa mažesnė, naudojant aukštesnės klasės polistireninį putplastį, turintį mažesnę šilumos laidumo koeficiento λ vertę ir didinant polistireninio putplasčio storį. Lietuvoje statiniai yra klasifikuojami į E, D, C, B, A, A+ ir A++ energinio naudingumo klases, kurios parodo suvartojamos šilumos energijos kiekį įskaitant energiją pastatams šildyti, vėsinti, vėdinti, karštam vandeniui ruošti ir pastato apšvietimo reikmėms. Didžiausi šilumos energijos kiekiai suvartojami E klasės pastatuose, o mažiausi yra A++ pastatuose.

 

Pagrindinės atitvarų šiltinimo nuorodos

Visos šiltinamos atitvaros privalo atitikti visus esminius statinio reikalavimus. Šiltinamas atitvaras, nepriklausomai nuo naudojamų medžiagų, būtina suprojektuoti, statyti ir eksploatuoti taip, kad į jas nepatektų atmosferos kritulių bei teršalų. Šiltinamų atitvarų išoriniai sluoksniai, kuriuos tiesiogiai veikia kintantys klimato poveikiai, turi atitikti atsparumo šalčiui reikalavimus. Šiltinamos atitvaros turi būti įrengtos taip, kad į jas nepatektų graužikai. Kai ant atitvarų šiltinimo sistemų įrengiami papildomi masyvūs (sunkus) elementai bei įrenginiai, jie turi būti tvirtinami prie laikančiojo sluoksnio pagrindo. Šiltinimo sistemoms įrengti naudojami elementai turi būti atsparūs korozijai, drėgmei, mikroorganizmams, ultravioletinei spinduliuotei, ir kitiems agresyviesiems poveikiams. Polistireninio putplasčio plokščių, ypač pilkojo (neoporo), negalima klijuoti ant pagrindų, įkaitusių nuo saulės spindulių, nes įkaitę ir perdžiūvę šiltinamų atitvarų pagrindai iš klijų, naudojamų polistireninio putplasčio plokštėms priklijuoti, greitai ištraukia drėgmę ir jie nespėja patikimai priklijuoti polistireninio putplasčio plokščių prie pagrindo. Dėl to šiltinimo sistema gali neleistinai deformuotis ir net nukristi. Šiltinamų atitvarų įkaitinimo galima išvengti naudojant įprastus uždangalus ir saulės spindulių intensyvumą mažinančius tinklus. Visais atvejais, montuojant šiltinimo plokštes, būtina vadovautis klijų gamintojų rekomendacijomis.